Tė dhėna pėrmbledhėse pėr jetėn e veprimtarinė e
Mėsuesit tė Merituar, studiuesit, gazetarit dhe shkrimtarit
BARDHYL XHAMA
1.Si mėsues
-Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ne Fterrė
tė rrethit tė Sarandės. Shtatėvjeēaren dhe tė mesmen pedagogjike, si degė e gjimnazit “Asim Zeneli” nė Gjirokastėr,
i mbaroi me rezultate tė shkėlqyera nė tė gjitha lėndėt.
-Nė gjimnazin “Asim Zeneli”,
nė vitet 1949-1953, ishte pjesėtar aktiv i rrethit letrar tė shkollės, njė nga mė tė dalluarit nė vend, ku merrnin pjesė dhe Dritėro Agolli, Ismail Kadare e shumė tė tjerė. Poezitė e para i botoi nė organet e shtypit
qendror qysh kur ishte nė shtatėvjeēare.
-Nė
vitet shkollore ka marrė pjesė aktive nė veprimtaritė jashtėshkollore, ėshtė marrė gjerėsisht me sport, me teatėr,
me balet, me kor etj., qė i kanė ndihmuar shumė nė punėn e mėvonshme me nxėnės e mėsues.
-Nė basketboll , nė hendboll dhe atletikė
ka pėrfaqėsuar Gjirokastrėn nė kampionatet kombėtare tė kategorisė sė parė, nė
volejboll e futboll ka luajtur me Delvinėn e Sarandėn nė kategorinė e dytė.
-Pėr rezultate tė shkėlqyera nė marrjen
e maturės pedagogjike, nė vitin shkollor 1953-54, nė moshėn njėzetvjeēare, Ministria
e Arsimit e emėron “profesor matematike” nė gjimnazin “Asim
Zeneli” nė Gjirokastėr, aty ku mbaroi maturėn. Ka qenė vit i vėshtirė dhe i suksesshėm. Ata qė kishte shokė, iu bėnė
nxėnės, ata qe kishte mėsues, iu bėnė kolegė dhe e ndihmuan.
-Arsimin e lartė me korrespondencė
nė Universitetin e Tiranės, Dega Gjuhė – Letėrsi Shqipe, e vazhdoi me kėmbėngulje dhe e pėrfundoi me mbi dy tė tretat e notave “shumė mirė”.
-Pėr punė shembullore si mėsues, drejtues
shkolle, gazetar e studiues ėshtė dekoruar nga Kuvendi Popullor me Medaljen e Punės, Medaljen “Pėr shėrbime tė shquara
shtetėrore e shoqėrore”, Urdhrin “Naim Frashėri” tė klasit III, Urdhrin “Naim Frashėri” tė klasit
II, si dhe me titullin e lartė “Mėsues i Merituar”
-Ka
dhėnė mėsim nė shkollat tetėvjeēare dhe tė mesme nė Gjirokastėr, Delvinė e Sarandė, pothuaj
tė gjitha lėndėt,por mė shumė matematikė-fizikė.
-Ka
qenė drejtor e zėvendėsdrejtor nė shkollat e mesme (gjimnaze) tė Delvinės e pėr njė kohė mė tė gjatė nė Sarandė.
-Ka
qenė inspektor i arsimit nė komitetin ekzekutiv. tė Sarandės pėr rreth 5 vjet
, si dhe drejtor i kabinetit pedagogjik tė rrethit.
-Ka
pasur marrėdhėnie miqėsore e korrekte me nxėnėsit, me kolegėt e vartėsit, me prindėr e qytetarėt dhe ka gėzuar respektin e
tyre.
2.Si gazetar e studiues.
-Ka punuar mė shumė se 10 vjet nė redaksinė e gazetės “Mėsuesi”, nė Ministrinė e Arsimit e tė Kulturės,
qė nga viti l969. Nė fillim ka qenė redaktor nė kėtė gazetė e mė pas Sekretar i Kolegjiumit tė gazetės.
-Si gazetar ka shkruar me qindra artikuj nė ndihmė tė mėsuesve, ku janė shquar artikujt pėr drejtimin e shkollės dhe
pėr metodat e mėsimdhėnies e tė edukimit.
-Nga gazeta “Mėsuesi” ėshtė transferuar nė vitin 1982 e ka punuar pėr njė vit zėvendėsdrejtor nė Shtėpinė
Botuese tė Librit Shkollor e mė pas, pėr gati 10 vjet, nė Institutin e Studimeve Pedagogjike, si Shef i Sektorit tė Gjuhės e tė Letėrsisė Shqipe.
-Nė kėto vende pune ka dhėnė kontribut me vlerė nė hartimin e programeve e tė teksteve shkollore, veēanėrisht tė gjuhės e tė letėrsisė shqipe, qė nga klasa e parė fillore
e deri nė maturėn e shkollės sė mesme.
-Gjatė kėsaj kohe ka ndjekur e kryer shumė studime shkencore, si
pėr leximin letrar nė shkollėn tetėvjeēare, pėr lidhjen e gjuhės me letėrsinė nė shkollat e mesme, pėr rolin kualifikues tė
kabineteve pedagogjike tė rretheve, pėr metodat e mėsimit etj. Me bashkautor ka botuar dhe njė libėr tė veēantė pėr pėrvojėn
e shkollės sė mesme bujqėsore tė Delvinės. Ka drejtuar studimin pėr profilizimin e shkollės sė mesme tė pėrgjithshme nė degėt
shoqėrore e matematiko-natyrore. Shumica e studimeve janė botuar nė “Revistėn pedagogjike”, nė gazetėn “Mėsuesi” e nė botime tė veēanta pėrmbledhėse
pėr shkollat.
.
–Ka pėrgatitur e mbajtur nė seminare kombėtare e konferenca shkencore mbi 30 tema pedagogjiko-shkencore pėr problemet
e shkollave.
3. Si
shkrimtar
-Ka botuar 11 libra pėr fėmijė:
1. Pėrrallat e detit, 1975 (vėllim
me pėrralla). Nderuar me ēmim .
2. Zhytėsit e vegjėl tė thellėsive,1977
(novelė). Nderuar me ēmim.
3. Ekspedita e Kaltėr, l980 (roman
fantastik-shkencor). Nderuar me ēmim.
4. Zjarrfikėsi i pyllit, 1987 (vėllim
me pėrralla). Nderuar me ēmim.
5. Tėrfili me katėr flete, 1989 (
novelė e pėrralla).
6. Pse qau delfini , 1996 ( 50 rrėfenja).
Nderuar me ēmimin “Mitrush Kuteli”
7. Nė kthetrat e Piratit, 1997 (roman).
Nderuar me ēmimin “Tasim Gjokutaj, si libri mė i mirė i vitit. i Shtėpisė
Botuese “Toena”:
8. Lejleku me akullore, 1998 (vėllim
me pėrralla).Nderuar me ēmimin “La Fonten”.
9. Djaloshi qė kapte rrufetė, 2000
(60 rrėfenja).Nderuar me ēmimin “Bekim Harxhi”.
10. Djali me tre brirė, 2002 (Vėllim
me pėrralla).
11. Tre vėllezėrit, 2004 ( pėrrallė,
sipas novelės “Tėrfili me katėr fletė”)
Pra, nga 11 libra tė botuar, 8 janė
nderuar me ēmime tė ndryshme kombėtare, ndėrsa 6 libra janė pėrfshirė nga Ministria e Arsimit nė listėn e librave pėr leximet
jashtė klase tė nxėnėsve.
Vitet
e fundit janė ribotuar nga 2 gjer 4 herė mė shumė se gjysmat e librave te botuara
-Janė shkruar dy pjesė pėr teatrot e kukullave, tė cilat janė shfaqur nė Sarandė.
-Janė botuar mbi 100 tregime e pėrralla
nė gazeta e revista pėr fėmijė
-Janė pėrgatitur pėr radion e televizionin
dhjetėra skenarė, teletregime e telenovela pėr fėmijė, qė janė transmetuar disa herė.
-Janė pėrgatitur tre skenarė pėr filma dokumentarė me metrazh tė gjatė, njė pėr shkollat e mesme
tė vendit, dy tė tjerėt pėr vizitė tė ansambleve artistike shqiptare nė Kosovė e nė Turqi.
Pėr krijimin e veprave cilėsore dhe ndihmesė tė veēantė
nė krijimin e drejtimin e Shoqatės Mbarėkombėtare tė Shkrimtarėve pėr Fėmijė e tė Rinj, mė 13 qershor tė vitit 2003 ėshtė
nderuar me “Ēmimin e Karrierės”.
4. Familja
-Ėshtė i martuar, ka tre fėmijė tė martuar, me 7 nipėr e mbesa.
-Babai i tij, Lame Xhama, ėshtė “Mėsues i Popullit
-Tradita e mėsuesisė ruhet nė katėr breza
Shėnim:
Kjo pėrmbledhje pėr mėsuesin, shkrimtarin, studiuesin dhe gazetarin Bardhyl Xhama ėshtė hartuar nga grupi nismėtar
pėr festimin e 70-vjetorit tė lindjes, qė u zhvillua nė sallėn e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve mė 13 qershor 2003,
ku u nderua edhe me “Ēmimin e Karrierės”.